susivogsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivogsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivogsiantis, mot. g. susivogsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivogsiąs, susivogsiantis	susivogsią, susivogsiantys	susivogsianti	susivogsiančios	-	susivogsią
kilm.	susivogsiančio	susivogsiančių	susivogsiančios	susivogsiančių	-	-
naud.	susivogsiančiam	susivogsiantiems, susivogsiantiem	susivogsiančiai	susivogsiančioms, susivogsiančiom	-	-
gal.	susivogsiantį	susivogsiančius	susivogsiančią	susivogsiančias	-	-
įnag.	susivogsiančiu	susivogsiančiais	susivogsiančia	susivogsiančiomis	-	-
viet.	susivogsiančiame, susivogsiančiam	susivogsiančiuose, susivogsiančiuos	susivogsiančioje, susivogsiančioj	susivogsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivogsiantysis	susivogsiantieji	susivogsiančioji	susivogsiančiosios	-	-
kilm.	susivogsiančiojo	susivogsiančiųjų	susivogsiančiosios	susivogsiančiųjų	-	-
naud.	susivogsiančiajam	susivogsiantiesiems	susivogsiančiajai	susivogsiančiosioms	-	-
gal.	susivogsiantįjį	susivogsiančiuosius	susivogsiančiąją	susivogsiančiąsias	-	-
įnag.	susivogsiančiuoju	susivogsiančiaisiais	susivogsiančiąja	susivogsiančiosiomis	-	-
viet.	susivogsiančiajame	susivogsiančiuosiuose	susivogsiančiojoje	susivogsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivogsiantis, mot. g. susivogsianti.
• Skiemenys: su-si-vog-sian-čiu

susivogsiančiu

1. tas, kuris susivogs

Etimologija

<= susivogti, susivagia, susivogė <= su- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---