susivogę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivogę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivogęs, mot. g. susivogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivogęs	susivogę	susivogusi, susivogus	susivogusios	-	susivogę
kilm.	susivogusio	susivogusių	susivogusios	susivogusių	-	-
naud.	susivogusiam	susivogusiems	susivogusiai	susivogusioms	-	-
gal.	susivogusį	susivogusius	susivogusią	susivogusias	-	-
įnag.	susivogusiu	susivogusiais	susivogusia	susivogusiomis	-	-
viet.	susivogusiame	susivogusiuose	susivogusioje	susivogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivogusysis	susivogusieji	susivogusioji	susivogusiosios	-	-
kilm.	susivogusiojo	susivogusiųjų	susivogusiosios	susivogusiųjų	-	-
naud.	susivogusiajam	susivogusiesiems	susivogusiajai	susivogusiosioms	-	-
gal.	susivogusįjį	susivogusiuosius	susivogusiąją	susivogusiąsias	-	-
įnag.	susivogusiuoju	susivogusiaisiais	susivogusiąja	susivogusiosiomis	-	-
viet.	susivogusiajame	susivogusiuosiuose	susivogusiojoje	susivogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivogęs, mot. g. susivogusi.
• Skiemenys: su-si-vo-gę

susivogę

1. tas, kuris susivogė

Etimologija

<= susivogti, susivagia, susivogė <= su- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---