susivagią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivagią (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivagiantis, mot. g. susivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivagiąs, susivagiantis	susivagią, susivagiantys	susivagianti	susivagiančios	-	susivagią
kilm.	susivagiančio	susivagiančių	susivagiančios	susivagiančių	-	-
naud.	susivagiančiam	susivagiantiems, susivagiantiem	susivagiančiai	susivagiančioms, susivagiančiom	-	-
gal.	susivagiantį	susivagiančius	susivagiančią	susivagiančias	-	-
įnag.	susivagiančiu	susivagiančiais	susivagiančia	susivagiančiomis	-	-
viet.	susivagiančiame, susivagiančiam	susivagiančiuose, susivagiančiuos	susivagiančioje, susivagiančioj	susivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivagiantysis	susivagiantieji	susivagiančioji	susivagiančiosios	-	-
kilm.	susivagiančiojo	susivagiančiųjų	susivagiančiosios	susivagiančiųjų	-	-
naud.	susivagiančiajam	susivagiantiesiems	susivagiančiajai	susivagiančiosioms	-	-
gal.	susivagiantįjį	susivagiančiuosius	susivagiančiąją	susivagiančiąsias	-	-
įnag.	susivagiančiuoju	susivagiančiaisiais	susivagiančiąja	susivagiančiosiomis	-	-
viet.	susivagiančiajame	susivagiančiuosiuose	susivagiančiojoje	susivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivagiantis, mot. g. susivagianti.
• Skiemenys: su-si-va-gią

susivagią

1. tas, kuris susivagia

Etimologija

<= susivogti, susivagia, susivogė <= su- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---