susimokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susimokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėtojas	susimokėtojai
kilm.	susimokėtojo	susimokėtojų
naud.	susimokėtojui	susimokėtojams
gal.	susimokėtoją	susimokėtojus
įnag.	susimokėtoju	susimokėtojais
viet.	susimokėtojuje	susimokėtojuose
šauksm.	susimokėtojau	susimokėtojai

• Skiemenys: su-si-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. susimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susimokėtoja.

susimokėtojau

1. tas, kuris susimoka

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---