susimokėtoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

susimokėtoją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėtojas	susimokėtojai
kilm.	susimokėtojo	susimokėtojų
naud.	susimokėtojui	susimokėtojams
gal.	susimokėtoją	susimokėtojus
įnag.	susimokėtoju	susimokėtojais
viet.	susimokėtojuje	susimokėtojuose
šauksm.	susimokėtojau	susimokėtojai

• Skiemenys: su-si-mo-kė-to-ją
• žr. pagr. f. susimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. susimokėtoja.

susimokėtoją

1. tas, kuris susimoka

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

susimokėtoją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: susimokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susimokėtoja	susimokėtojos
kilm.	susimokėtojos	susimokėtojų
naud.	susimokėtojai	susimokėtojoms
gal.	susimokėtoją	susimokėtojas
įnag.	susimokėtoja	susimokėtojomis
viet.	susimokėtojoje	susimokėtojose
šauksm.	susimokėtoja	susimokėtojos

• Skiemenys: su-si-mo-kė-to-ją
• žr. pagr. f. susimokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. susimokėtojas.

susimokėtoją

1. ta, kuri susimoka

Etimologija

<= susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---