pravogtinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravogtinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravogtinas, mot. g. pravogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravogtinas	pravogtini	pravogtina	pravogtinos	pravogtina	-
kilm.	pravogtino	pravogtinų	pravogtinos	pravogtinų	-	-
naud.	pravogtinam	pravogtiniems	pravogtinai	pravogtinoms	-	-
gal.	pravogtiną	pravogtinus	pravogtiną	pravogtinas	-	-
įnag.	pravogtinu	pravogtinais	pravogtina	pravogtinomis	-	-
viet.	pravogtiname	pravogtinuose	pravogtinoje	pravogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravogtinasis	pravogtinieji	pravogtinoji	pravogtinosios	-	-
kilm.	pravogtinojo	pravogtinųjų	pravogtinosios	pravogtinųjų	-	-
naud.	pravogtinajam	pravogtiniesiems	pravogtinajai	pravogtinosioms	-	-
gal.	pravogtinąjį	pravogtinuosius	pravogtinąją	pravogtinąsias	-	-
įnag.	pravogtinuoju	pravogtinaisiais	pravogtinąja	pravogtinosiomis	-	-
viet.	pravogtinajame	pravogtinuosiuose	pravogtinojoje	pravogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravogtinas, mot. g. pravogtina.
• Skiemenys: pra-vog-ti-nus

pravogtinus

1. tas, dėl kurio reikia pravogti

Etimologija

<= pravogti, pravagia, pravogė <= pra- + vogti, vagia, vogė

---