pravogsiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravogsiančiuoju (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravogsiantis, mot. g. pravogsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravogsiąs, pravogsiantis	pravogsią, pravogsiantys	pravogsianti	pravogsiančios	-	pravogsią
kilm.	pravogsiančio	pravogsiančių	pravogsiančios	pravogsiančių	-	-
naud.	pravogsiančiam	pravogsiantiems, pravogsiantiem	pravogsiančiai	pravogsiančioms, pravogsiančiom	-	-
gal.	pravogsiantį	pravogsiančius	pravogsiančią	pravogsiančias	-	-
įnag.	pravogsiančiu	pravogsiančiais	pravogsiančia	pravogsiančiomis	-	-
viet.	pravogsiančiame, pravogsiančiam	pravogsiančiuose, pravogsiančiuos	pravogsiančioje, pravogsiančioj	pravogsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravogsiantysis	pravogsiantieji	pravogsiančioji	pravogsiančiosios	-	-
kilm.	pravogsiančiojo	pravogsiančiųjų	pravogsiančiosios	pravogsiančiųjų	-	-
naud.	pravogsiančiajam	pravogsiantiesiems	pravogsiančiajai	pravogsiančiosioms	-	-
gal.	pravogsiantįjį	pravogsiančiuosius	pravogsiančiąją	pravogsiančiąsias	-	-
įnag.	pravogsiančiuoju	pravogsiančiaisiais	pravogsiančiąja	pravogsiančiosiomis	-	-
viet.	pravogsiančiajame	pravogsiančiuosiuose	pravogsiančiojoje	pravogsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravogsiantis, mot. g. pravogsianti.
• Skiemenys: pra-vog-sian-čiuo-ju

pravogsiančiuoju

1. tas, kuris pravogs

Etimologija

<= pravogti, pravagia, pravogė <= pra- + vogti, vagia, vogė

---