pravaišintojus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pravaišintojus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pravaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišintojas	pravaišintojai
kilm.	pravaišintojo	pravaišintojų
naud.	pravaišintojui	pravaišintojams
gal.	pravaišintoją	pravaišintojus
įnag.	pravaišintoju	pravaišintojais
viet.	pravaišintojuje	pravaišintojuose
šauksm.	pravaišintojau	pravaišintojai

• Skiemenys: pra-vai-šin-to-jus
• žr. pagr. f. pravaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pravaišintoja.

pravaišintojus

1. tas, kuris pravaišina

Etimologija

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---