pravaišintoju

Taip pat žr.: pravaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pravaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pravaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišintojas	pravaišintojai
kilm.	pravaišintojo	pravaišintojų
naud.	pravaišintojui	pravaišintojams
gal.	pravaišintoją	pravaišintojus
įnag.	pravaišintoju	pravaišintojais
viet.	pravaišintojuje	pravaišintojuose
šauksm.	pravaišintojau	pravaišintojai

• Skiemenys: pra-vai-šin-to-ju
• žr. pagr. f. pravaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pravaišintoja.

pravaišintoju

1. tas, kuris pravaišina

Etimologija

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---