pravaišintojai

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pravaišintojai (dkt., vyr. g., dgs. vard., dgs. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pravaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišintojas	pravaišintojai
kilm.	pravaišintojo	pravaišintojų
naud.	pravaišintojui	pravaišintojams
gal.	pravaišintoją	pravaišintojus
įnag.	pravaišintoju	pravaišintojais
viet.	pravaišintojuje	pravaišintojuose
šauksm.	pravaišintojau	pravaišintojai

• Skiemenys: pra-vai-šin-to-jai
• žr. pagr. f. pravaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pravaišintoja.

pravaišintojai

1. tas, kuris pravaišina

Etimologija

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

pravaišintojai (dkt., mot. g., vns. naud.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pravaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišintoja	pravaišintojos
kilm.	pravaišintojos	pravaišintojų
naud.	pravaišintojai	pravaišintojoms
gal.	pravaišintoją	pravaišintojas
įnag.	pravaišintoja	pravaišintojomis
viet.	pravaišintojoje	pravaišintojose
šauksm.	pravaišintoja	pravaišintojos

• Skiemenys: pra-vai-šin-to-jai
• žr. pagr. f. pravaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. pravaišintojas.

pravaišintojai

1. ta, kuri pravaišina

Etimologija

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---