pravaišintoja

Taip pat žr.: pravaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pravaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pravaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišintoja	pravaišintojos
kilm.	pravaišintojos	pravaišintojų
naud.	pravaišintojai	pravaišintojoms
gal.	pravaišintoją	pravaišintojas
įnag.	pravaišintoja	pravaišintojomis
viet.	pravaišintojoje	pravaišintojose
šauksm.	pravaišintoja	pravaišintojos

• Skiemenys: pra-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. pravaišintojas.

pravaišintoja

1. ta, kuri pravaišina

Etimologija

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---