pasivogę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivogę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivogęs, mot. g. pasivogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivogęs	pasivogę	pasivogusi, pasivogus	pasivogusios	-	pasivogę
kilm.	pasivogusio	pasivogusių	pasivogusios	pasivogusių	-	-
naud.	pasivogusiam	pasivogusiems	pasivogusiai	pasivogusioms	-	-
gal.	pasivogusį	pasivogusius	pasivogusią	pasivogusias	-	-
įnag.	pasivogusiu	pasivogusiais	pasivogusia	pasivogusiomis	-	-
viet.	pasivogusiame	pasivogusiuose	pasivogusioje	pasivogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivogusysis	pasivogusieji	pasivogusioji	pasivogusiosios	-	-
kilm.	pasivogusiojo	pasivogusiųjų	pasivogusiosios	pasivogusiųjų	-	-
naud.	pasivogusiajam	pasivogusiesiems	pasivogusiajai	pasivogusiosioms	-	-
gal.	pasivogusįjį	pasivogusiuosius	pasivogusiąją	pasivogusiąsias	-	-
įnag.	pasivogusiuoju	pasivogusiaisiais	pasivogusiąja	pasivogusiosiomis	-	-
viet.	pasivogusiajame	pasivogusiuosiuose	pasivogusiojoje	pasivogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivogęs, mot. g. pasivogusi.
• Skiemenys: pa-si-vo-gę

pasivogę

1. tas, kuris pasivogė

Etimologija

<= pasivogti, pasivagia, pasivogė <= pa- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---