pasivagią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivagią (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivagiantis, mot. g. pasivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivagiąs, pasivagiantis	pasivagią, pasivagiantys	pasivagianti	pasivagiančios	-	pasivagią
kilm.	pasivagiančio	pasivagiančių	pasivagiančios	pasivagiančių	-	-
naud.	pasivagiančiam	pasivagiantiems, pasivagiantiem	pasivagiančiai	pasivagiančioms, pasivagiančiom	-	-
gal.	pasivagiantį	pasivagiančius	pasivagiančią	pasivagiančias	-	-
įnag.	pasivagiančiu	pasivagiančiais	pasivagiančia	pasivagiančiomis	-	-
viet.	pasivagiančiame, pasivagiančiam	pasivagiančiuose, pasivagiančiuos	pasivagiančioje, pasivagiančioj	pasivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivagiantysis	pasivagiantieji	pasivagiančioji	pasivagiančiosios	-	-
kilm.	pasivagiančiojo	pasivagiančiųjų	pasivagiančiosios	pasivagiančiųjų	-	-
naud.	pasivagiančiajam	pasivagiantiesiems	pasivagiančiajai	pasivagiančiosioms	-	-
gal.	pasivagiantįjį	pasivagiančiuosius	pasivagiančiąją	pasivagiančiąsias	-	-
įnag.	pasivagiančiuoju	pasivagiančiaisiais	pasivagiančiąja	pasivagiančiosiomis	-	-
viet.	pasivagiančiajame	pasivagiančiuosiuose	pasivagiančiojoje	pasivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivagiantis, mot. g. pasivagianti.
• Skiemenys: pa-si-va-gią

pasivagią

1. tas, kuris pasivagia

Etimologija

<= pasivogti, pasivagia, pasivogė <= pa- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---