nuragintoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nuragintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nuragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuragintoja	nuragintojos
kilm.	nuragintojos	nuragintojų
naud.	nuragintojai	nuragintojoms
gal.	nuragintoją	nuragintojas
įnag.	nuragintoja	nuragintojomis
viet.	nuragintojoje	nuragintojose
šauksm.	nuragintoja	nuragintojos

• Skiemenys: nu-ra-gin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nuragintojas.

nuragintoja

1. ta, kuri nuragina

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    nuragintoja: bendrai

nenuragintoja (lt)

Vertimai

  nuragintoja: bendrai

---