nesuvogtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuvogtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuvogtas, mot. g. nesuvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvogtas	nesuvogti	nesuvogta	nesuvogtos	nesuvogta	-
kilm.	nesuvogto	nesuvogtų	nesuvogtos	nesuvogtų	-	-
naud.	nesuvogtam	nesuvogtiems	nesuvogtai	nesuvogtoms	-	-
gal.	nesuvogtą	nesuvogtus	nesuvogtą	nesuvogtas	-	-
įnag.	nesuvogtu	nesuvogtais	nesuvogta	nesuvogtomis	-	-
viet.	nesuvogtame	nesuvogtuose	nesuvogtoje	nesuvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvogtasis	nesuvogtieji	nesuvogtoji	nesuvogtosios	-	-
kilm.	nesuvogtojo	nesuvogtųjų	nesuvogtosios	nesuvogtųjų	-	-
naud.	nesuvogtajam	nesuvogtiesiems	nesuvogtajai	nesuvogtosioms	-	-
gal.	nesuvogtąjį	nesuvogtuosius	nesuvogtąją	nesuvogtąsias	-	-
įnag.	nesuvogtuoju	nesuvogtaisiais	nesuvogtąja	nesuvogtosiomis	-	-
viet.	nesuvogtajame	nesuvogtuosiuose	nesuvogtojoje	nesuvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuvogtas, mot. g. nesuvogta.
• Skiemenys: ne-su-vog-tu

nesuvogtu

1. tas, kurį nesuvogė

Etimologija

<= nesuvogti, nesuvagia, nesuvogė <= ne- + suvogti, suvagia, suvogė <= su- + vogti, vagia, vogė

---