nesuvagiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuvagiančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuvagiantis, mot. g. nesuvagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvagiąs, nesuvagiantis	nesuvagią, nesuvagiantys	nesuvagianti	nesuvagiančios	-	nesuvagią
kilm.	nesuvagiančio	nesuvagiančių	nesuvagiančios	nesuvagiančių	-	-
naud.	nesuvagiančiam	nesuvagiantiems, nesuvagiantiem	nesuvagiančiai	nesuvagiančioms, nesuvagiančiom	-	-
gal.	nesuvagiantį	nesuvagiančius	nesuvagiančią	nesuvagiančias	-	-
įnag.	nesuvagiančiu	nesuvagiančiais	nesuvagiančia	nesuvagiančiomis	-	-
viet.	nesuvagiančiame, nesuvagiančiam	nesuvagiančiuose, nesuvagiančiuos	nesuvagiančioje, nesuvagiančioj	nesuvagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvagiantysis	nesuvagiantieji	nesuvagiančioji	nesuvagiančiosios	-	-
kilm.	nesuvagiančiojo	nesuvagiančiųjų	nesuvagiančiosios	nesuvagiančiųjų	-	-
naud.	nesuvagiančiajam	nesuvagiantiesiems	nesuvagiančiajai	nesuvagiančiosioms	-	-
gal.	nesuvagiantįjį	nesuvagiančiuosius	nesuvagiančiąją	nesuvagiančiąsias	-	-
įnag.	nesuvagiančiuoju	nesuvagiančiaisiais	nesuvagiančiąja	nesuvagiančiosiomis	-	-
viet.	nesuvagiančiajame	nesuvagiančiuosiuose	nesuvagiančiojoje	nesuvagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuvagiantis, mot. g. nesuvagianti.
• Skiemenys: ne-su-va-gian-čiuo-ju

nesuvagiančiuoju

1. tas, kuris nesuvagia

Etimologija

<= nesuvogti, nesuvagia, nesuvogė <= ne- + suvogti, suvagia, suvogė <= su- + vogti, vagia, vogė

---