nesusivokusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivokusiojo (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivokęs, mot. g. nesusivokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivokęs	nesusivokę	nesusivokusi, nesusivokus	nesusivokusios	-	nesusivokę
kilm.	nesusivokusio	nesusivokusių	nesusivokusios	nesusivokusių	-	-
naud.	nesusivokusiam	nesusivokusiems	nesusivokusiai	nesusivokusioms	-	-
gal.	nesusivokusį	nesusivokusius	nesusivokusią	nesusivokusias	-	-
įnag.	nesusivokusiu	nesusivokusiais	nesusivokusia	nesusivokusiomis	-	-
viet.	nesusivokusiame	nesusivokusiuose	nesusivokusioje	nesusivokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivokusysis	nesusivokusieji	nesusivokusioji	nesusivokusiosios	-	-
kilm.	nesusivokusiojo	nesusivokusiųjų	nesusivokusiosios	nesusivokusiųjų	-	-
naud.	nesusivokusiajam	nesusivokusiesiems	nesusivokusiajai	nesusivokusiosioms	-	-
gal.	nesusivokusįjį	nesusivokusiuosius	nesusivokusiąją	nesusivokusiąsias	-	-
įnag.	nesusivokusiuoju	nesusivokusiaisiais	nesusivokusiąja	nesusivokusiosiomis	-	-
viet.	nesusivokusiajame	nesusivokusiuosiuose	nesusivokusiojoje	nesusivokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivokęs, mot. g. nesusivokusi.
• Skiemenys: ne-su-si-vo-ku-sio-jo

nesusivokusiojo

1. tas, kuris nesusivokė

Etimologija

<= nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė <= ne- + susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---