nesusivoksimaisiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivoksimaisiais (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivoksimas, mot. g. nesusivoksima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivoksimas	nesusivoksimi	nesusivoksima	nesusivoksimos	nesusivoksima	-
kilm.	nesusivoksimo	nesusivoksimų	nesusivoksimos	nesusivoksimų	-	-
naud.	nesusivoksimam	nesusivoksimiems	nesusivoksimai	nesusivoksimoms	-	-
gal.	nesusivoksimą	nesusivoksimus	nesusivoksimą	nesusivoksimas	-	-
įnag.	nesusivoksimu	nesusivoksimais	nesusivoksima	nesusivoksimomis	-	-
viet.	nesusivoksimame	nesusivoksimuose	nesusivoksimoje	nesusivoksimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivoksimasis	nesusivoksimieji	nesusivoksimoji	nesusivoksimosios	-	-
kilm.	nesusivoksimojo	nesusivoksimųjų	nesusivoksimosios	nesusivoksimųjų	-	-
naud.	nesusivoksimajam	nesusivoksimiesiems	nesusivoksimajai	nesusivoksimosioms	-	-
gal.	nesusivoksimąjį	nesusivoksimuosius	nesusivoksimąją	nesusivoksimąsias	-	-
įnag.	nesusivoksimuoju	nesusivoksimaisiais	nesusivoksimąja	nesusivoksimosiomis	-	-
viet.	nesusivoksimajame	nesusivoksimuosiuose	nesusivoksimojoje	nesusivoksimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivoksimas, mot. g. nesusivoksima.
• Skiemenys: ne-su-si-vok-si-mai-siais

nesusivoksimaisiais

1. tas, kurį nesusivoks

Etimologija

<= nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė <= ne- + susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---