nesusivokiamai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivokiamai (es. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivokiamas, mot. g. nesusivokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivokiamas	nesusivokiami	nesusivokiama	nesusivokiamos	nesusivokiama	-
kilm.	nesusivokiamo	nesusivokiamų	nesusivokiamos	nesusivokiamų	-	-
naud.	nesusivokiamam	nesusivokiamiems	nesusivokiamai	nesusivokiamoms	-	-
gal.	nesusivokiamą	nesusivokiamus	nesusivokiamą	nesusivokiamas	-	-
įnag.	nesusivokiamu	nesusivokiamais	nesusivokiama	nesusivokiamomis	-	-
viet.	nesusivokiamame	nesusivokiamuose	nesusivokiamoje	nesusivokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivokiamasis	nesusivokiamieji	nesusivokiamoji	nesusivokiamosios	-	-
kilm.	nesusivokiamojo	nesusivokiamųjų	nesusivokiamosios	nesusivokiamųjų	-	-
naud.	nesusivokiamajam	nesusivokiamiesiems	nesusivokiamajai	nesusivokiamosioms	-	-
gal.	nesusivokiamąjį	nesusivokiamuosius	nesusivokiamąją	nesusivokiamąsias	-	-
įnag.	nesusivokiamuoju	nesusivokiamaisiais	nesusivokiamąja	nesusivokiamosiomis	-	-
viet.	nesusivokiamajame	nesusivokiamuosiuose	nesusivokiamojoje	nesusivokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivokiamas, mot. g. nesusivokiama.
• Skiemenys: ne-su-si-vo-kia-mai

nesusivokiamai

1. ta, kurią nesusivokia

Etimologija

<= nesusivokti, nesusivokia, nesusivokė <= ne- + susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---