nesusivogusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivogusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivogęs, mot. g. nesusivogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivogęs	nesusivogę	nesusivogusi, nesusivogus	nesusivogusios	-	nesusivogę
kilm.	nesusivogusio	nesusivogusių	nesusivogusios	nesusivogusių	-	-
naud.	nesusivogusiam	nesusivogusiems	nesusivogusiai	nesusivogusioms	-	-
gal.	nesusivogusį	nesusivogusius	nesusivogusią	nesusivogusias	-	-
įnag.	nesusivogusiu	nesusivogusiais	nesusivogusia	nesusivogusiomis	-	-
viet.	nesusivogusiame	nesusivogusiuose	nesusivogusioje	nesusivogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivogusysis	nesusivogusieji	nesusivogusioji	nesusivogusiosios	-	-
kilm.	nesusivogusiojo	nesusivogusiųjų	nesusivogusiosios	nesusivogusiųjų	-	-
naud.	nesusivogusiajam	nesusivogusiesiems	nesusivogusiajai	nesusivogusiosioms	-	-
gal.	nesusivogusįjį	nesusivogusiuosius	nesusivogusiąją	nesusivogusiąsias	-	-
įnag.	nesusivogusiuoju	nesusivogusiaisiais	nesusivogusiąja	nesusivogusiosiomis	-	-
viet.	nesusivogusiajame	nesusivogusiuosiuose	nesusivogusiojoje	nesusivogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivogęs, mot. g. nesusivogusi.
• Skiemenys: ne-su-si-vo-gu-sių-jų

nesusivogusiųjų

1. tas, kuris nesusivogė

Etimologija

<= nesusivogti, nesusivagia, nesusivogė <= ne- + susivogti, susivagia, susivogė <= su- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---