nesusivogto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivogto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivogtas, mot. g. nesusivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivogtas	nesusivogti	nesusivogta	nesusivogtos	nesusivogta	-
kilm.	nesusivogto	nesusivogtų	nesusivogtos	nesusivogtų	-	-
naud.	nesusivogtam	nesusivogtiems	nesusivogtai	nesusivogtoms	-	-
gal.	nesusivogtą	nesusivogtus	nesusivogtą	nesusivogtas	-	-
įnag.	nesusivogtu	nesusivogtais	nesusivogta	nesusivogtomis	-	-
viet.	nesusivogtame	nesusivogtuose	nesusivogtoje	nesusivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivogtasis	nesusivogtieji	nesusivogtoji	nesusivogtosios	-	-
kilm.	nesusivogtojo	nesusivogtųjų	nesusivogtosios	nesusivogtųjų	-	-
naud.	nesusivogtajam	nesusivogtiesiems	nesusivogtajai	nesusivogtosioms	-	-
gal.	nesusivogtąjį	nesusivogtuosius	nesusivogtąją	nesusivogtąsias	-	-
įnag.	nesusivogtuoju	nesusivogtaisiais	nesusivogtąja	nesusivogtosiomis	-	-
viet.	nesusivogtajame	nesusivogtuosiuose	nesusivogtojoje	nesusivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivogtas, mot. g. nesusivogta.
• Skiemenys: ne-su-si-vog-to

nesusivogto

1. tas, kurį nesusivogė

Etimologija

<= nesusivogti, nesusivagia, nesusivogė <= ne- + susivogti, susivagia, susivogė <= su- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---