nesusivogtinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivogtinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivogtinas, mot. g. nesusivogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivogtinas	nesusivogtini	nesusivogtina	nesusivogtinos	nesusivogtina	-
kilm.	nesusivogtino	nesusivogtinų	nesusivogtinos	nesusivogtinų	-	-
naud.	nesusivogtinam	nesusivogtiniems	nesusivogtinai	nesusivogtinoms	-	-
gal.	nesusivogtiną	nesusivogtinus	nesusivogtiną	nesusivogtinas	-	-
įnag.	nesusivogtinu	nesusivogtinais	nesusivogtina	nesusivogtinomis	-	-
viet.	nesusivogtiname	nesusivogtinuose	nesusivogtinoje	nesusivogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivogtinasis	nesusivogtinieji	nesusivogtinoji	nesusivogtinosios	-	-
kilm.	nesusivogtinojo	nesusivogtinųjų	nesusivogtinosios	nesusivogtinųjų	-	-
naud.	nesusivogtinajam	nesusivogtiniesiems	nesusivogtinajai	nesusivogtinosioms	-	-
gal.	nesusivogtinąjį	nesusivogtinuosius	nesusivogtinąją	nesusivogtinąsias	-	-
įnag.	nesusivogtinuoju	nesusivogtinaisiais	nesusivogtinąja	nesusivogtinosiomis	-	-
viet.	nesusivogtinajame	nesusivogtinuosiuose	nesusivogtinojoje	nesusivogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivogtinas, mot. g. nesusivogtina.
• Skiemenys: ne-su-si-vog-ti-nų-jų

nesusivogtinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nesusivogti

Etimologija

<= nesusivogti, nesusivagia, nesusivogė <= ne- + susivogti, susivagia, susivogė <= su- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---