nesusivagiantys

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusivagiantys (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusivagiantis, mot. g. nesusivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivagiąs, nesusivagiantis	nesusivagią, nesusivagiantys	nesusivagianti	nesusivagiančios	-	nesusivagią
kilm.	nesusivagiančio	nesusivagiančių	nesusivagiančios	nesusivagiančių	-	-
naud.	nesusivagiančiam	nesusivagiantiems, nesusivagiantiem	nesusivagiančiai	nesusivagiančioms, nesusivagiančiom	-	-
gal.	nesusivagiantį	nesusivagiančius	nesusivagiančią	nesusivagiančias	-	-
įnag.	nesusivagiančiu	nesusivagiančiais	nesusivagiančia	nesusivagiančiomis	-	-
viet.	nesusivagiančiame, nesusivagiančiam	nesusivagiančiuose, nesusivagiančiuos	nesusivagiančioje, nesusivagiančioj	nesusivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusivagiantysis	nesusivagiantieji	nesusivagiančioji	nesusivagiančiosios	-	-
kilm.	nesusivagiančiojo	nesusivagiančiųjų	nesusivagiančiosios	nesusivagiančiųjų	-	-
naud.	nesusivagiančiajam	nesusivagiantiesiems	nesusivagiančiajai	nesusivagiančiosioms	-	-
gal.	nesusivagiantįjį	nesusivagiančiuosius	nesusivagiančiąją	nesusivagiančiąsias	-	-
įnag.	nesusivagiančiuoju	nesusivagiančiaisiais	nesusivagiančiąja	nesusivagiančiosiomis	-	-
viet.	nesusivagiančiajame	nesusivagiančiuosiuose	nesusivagiančiojoje	nesusivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusivagiantis, mot. g. nesusivagianti.
• Skiemenys: ne-su-si-va-gian-tys

nesusivagiantys

1. tas, kuris nesusivagia

Etimologija

<= nesusivogti, nesusivagia, nesusivogė <= ne- + susivogti, susivagia, susivogė <= su- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---