nesusimokantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusimokantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusimokantis, mot. g. nesusimokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokąs, nesusimokantis	nesusimoką, nesusimokantys	nesusimokanti	nesusimokančios	-	nesusimoką
kilm.	nesusimokančio	nesusimokančių	nesusimokančios	nesusimokančių	-	-
naud.	nesusimokančiam	nesusimokantiems, nesusimokantiem	nesusimokančiai	nesusimokančioms, nesusimokančiom	-	-
gal.	nesusimokantį	nesusimokančius	nesusimokančią	nesusimokančias	-	-
įnag.	nesusimokančiu	nesusimokančiais	nesusimokančia	nesusimokančiomis	-	-
viet.	nesusimokančiame, nesusimokančiam	nesusimokančiuose, nesusimokančiuos	nesusimokančioje, nesusimokančioj	nesusimokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokantysis	nesusimokantieji	nesusimokančioji	nesusimokančiosios	-	-
kilm.	nesusimokančiojo	nesusimokančiųjų	nesusimokančiosios	nesusimokančiųjų	-	-
naud.	nesusimokančiajam	nesusimokantiesiems	nesusimokančiajai	nesusimokančiosioms	-	-
gal.	nesusimokantįjį	nesusimokančiuosius	nesusimokančiąją	nesusimokančiąsias	-	-
įnag.	nesusimokančiuoju	nesusimokančiaisiais	nesusimokančiąja	nesusimokančiosiomis	-	-
viet.	nesusimokančiajame	nesusimokančiuosiuose	nesusimokančiojoje	nesusimokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusimokantis, mot. g. nesusimokanti.
• Skiemenys: ne-su-si-mo-kan-tiem

nesusimokantiem

1. tas, kuris nesusimoka

Etimologija

<= nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo <= ne- + susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---