nesusimokamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusimokamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusimokamas, mot. g. nesusimokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokamas	nesusimokami	nesusimokama	nesusimokamos	nesusimokama	-
kilm.	nesusimokamo	nesusimokamų	nesusimokamos	nesusimokamų	-	-
naud.	nesusimokamam	nesusimokamiems	nesusimokamai	nesusimokamoms	-	-
gal.	nesusimokamą	nesusimokamus	nesusimokamą	nesusimokamas	-	-
įnag.	nesusimokamu	nesusimokamais	nesusimokama	nesusimokamomis	-	-
viet.	nesusimokamame	nesusimokamuose	nesusimokamoje	nesusimokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokamasis	nesusimokamieji	nesusimokamoji	nesusimokamosios	-	-
kilm.	nesusimokamojo	nesusimokamųjų	nesusimokamosios	nesusimokamųjų	-	-
naud.	nesusimokamajam	nesusimokamiesiems	nesusimokamajai	nesusimokamosioms	-	-
gal.	nesusimokamąjį	nesusimokamuosius	nesusimokamąją	nesusimokamąsias	-	-
įnag.	nesusimokamuoju	nesusimokamaisiais	nesusimokamąja	nesusimokamosiomis	-	-
viet.	nesusimokamajame	nesusimokamuosiuose	nesusimokamojoje	nesusimokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusimokamas, mot. g. nesusimokama.
• Skiemenys: ne-su-si-mo-ka-mą

nesusimokamą

1. ta, kurią nesusimoka

Etimologija

<= nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo <= ne- + susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---