nesusimokėtino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusimokėtino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusimokėtinas, mot. g. nesusimokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokėtinas	nesusimokėtini	nesusimokėtina	nesusimokėtinos	nesusimokėtina	-
kilm.	nesusimokėtino	nesusimokėtinų	nesusimokėtinos	nesusimokėtinų	-	-
naud.	nesusimokėtinam	nesusimokėtiniems	nesusimokėtinai	nesusimokėtinoms	-	-
gal.	nesusimokėtiną	nesusimokėtinus	nesusimokėtiną	nesusimokėtinas	-	-
įnag.	nesusimokėtinu	nesusimokėtinais	nesusimokėtina	nesusimokėtinomis	-	-
viet.	nesusimokėtiname	nesusimokėtinuose	nesusimokėtinoje	nesusimokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokėtinasis	nesusimokėtinieji	nesusimokėtinoji	nesusimokėtinosios	-	-
kilm.	nesusimokėtinojo	nesusimokėtinųjų	nesusimokėtinosios	nesusimokėtinųjų	-	-
naud.	nesusimokėtinajam	nesusimokėtiniesiems	nesusimokėtinajai	nesusimokėtinosioms	-	-
gal.	nesusimokėtinąjį	nesusimokėtinuosius	nesusimokėtinąją	nesusimokėtinąsias	-	-
įnag.	nesusimokėtinuoju	nesusimokėtinaisiais	nesusimokėtinąja	nesusimokėtinosiomis	-	-
viet.	nesusimokėtinajame	nesusimokėtinuosiuose	nesusimokėtinojoje	nesusimokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusimokėtinas, mot. g. nesusimokėtina.
• Skiemenys: ne-su-si-mo-kė-ti-no

nesusimokėtino

1. tas, dėl kurio reikia nesusimokėti

Etimologija

<= nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo <= ne- + susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---