nesusimokėsimo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesusimokėsimo (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesusimokėsimas, mot. g. nesusimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokėsimas	nesusimokėsimi	nesusimokėsima	nesusimokėsimos	nesusimokėsima	-
kilm.	nesusimokėsimo	nesusimokėsimų	nesusimokėsimos	nesusimokėsimų	-	-
naud.	nesusimokėsimam	nesusimokėsimiems	nesusimokėsimai	nesusimokėsimoms	-	-
gal.	nesusimokėsimą	nesusimokėsimus	nesusimokėsimą	nesusimokėsimas	-	-
įnag.	nesusimokėsimu	nesusimokėsimais	nesusimokėsima	nesusimokėsimomis	-	-
viet.	nesusimokėsimame	nesusimokėsimuose	nesusimokėsimoje	nesusimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokėsimasis	nesusimokėsimieji	nesusimokėsimoji	nesusimokėsimosios	-	-
kilm.	nesusimokėsimojo	nesusimokėsimųjų	nesusimokėsimosios	nesusimokėsimųjų	-	-
naud.	nesusimokėsimajam	nesusimokėsimiesiems	nesusimokėsimajai	nesusimokėsimosioms	-	-
gal.	nesusimokėsimąjį	nesusimokėsimuosius	nesusimokėsimąją	nesusimokėsimąsias	-	-
įnag.	nesusimokėsimuoju	nesusimokėsimaisiais	nesusimokėsimąja	nesusimokėsimosiomis	-	-
viet.	nesusimokėsimajame	nesusimokėsimuosiuose	nesusimokėsimojoje	nesusimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesusimokėsimas, mot. g. nesusimokėsima.
• Skiemenys: ne-su-si-mo-kė-si-mo

nesusimokėsimo

1. tas, kurį nesusimokės

Etimologija

<= nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo <= ne- + susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---