Pereiti prie turinio

nesukiltinasis

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nesukiltinasis

  1. tas, dėl kurio reikia nesukilti

Etimologija

[taisyti]

<= nesukilti, nesukyla, nesukilo <= ne- + sukilti, sukyla, sukilo <= su- + kilti, kyla, kilo