Pereiti prie turinio

nesukiltinais

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nesukiltinais

  1. tas, dėl kurio reikia nesukilti

Etimologija

[taisyti]

<= nesukilti, nesukyla, nesukilo <= ne- + sukilti, sukyla, sukilo <= su- + kilti, kyla, kilo