nepavagiančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepavagiančiajam (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepavagiantis, mot. g. nepavagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavagiąs, nepavagiantis	nepavagią, nepavagiantys	nepavagianti	nepavagiančios	-	nepavagią
kilm.	nepavagiančio	nepavagiančių	nepavagiančios	nepavagiančių	-	-
naud.	nepavagiančiam	nepavagiantiems, nepavagiantiem	nepavagiančiai	nepavagiančioms, nepavagiančiom	-	-
gal.	nepavagiantį	nepavagiančius	nepavagiančią	nepavagiančias	-	-
įnag.	nepavagiančiu	nepavagiančiais	nepavagiančia	nepavagiančiomis	-	-
viet.	nepavagiančiame, nepavagiančiam	nepavagiančiuose, nepavagiančiuos	nepavagiančioje, nepavagiančioj	nepavagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavagiantysis	nepavagiantieji	nepavagiančioji	nepavagiančiosios	-	-
kilm.	nepavagiančiojo	nepavagiančiųjų	nepavagiančiosios	nepavagiančiųjų	-	-
naud.	nepavagiančiajam	nepavagiantiesiems	nepavagiančiajai	nepavagiančiosioms	-	-
gal.	nepavagiantįjį	nepavagiančiuosius	nepavagiančiąją	nepavagiančiąsias	-	-
įnag.	nepavagiančiuoju	nepavagiančiaisiais	nepavagiančiąja	nepavagiančiosiomis	-	-
viet.	nepavagiančiajame	nepavagiančiuosiuose	nepavagiančiojoje	nepavagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepavagiantis, mot. g. nepavagianti.
• Skiemenys: ne-pa-va-gian-čia-jam

nepavagiančiajam

1. tas, kuris nepavagia

Etimologija

<= nepavogti, nepavagia, nepavogė <= ne- + pavogti, pavagia, pavogė <= pa- + vogti, vagia, vogė

---