nepasivogęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivogęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivogęs, mot. g. nepasivogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivogęs	nepasivogę	nepasivogusi, nepasivogus	nepasivogusios	-	nepasivogę
kilm.	nepasivogusio	nepasivogusių	nepasivogusios	nepasivogusių	-	-
naud.	nepasivogusiam	nepasivogusiems	nepasivogusiai	nepasivogusioms	-	-
gal.	nepasivogusį	nepasivogusius	nepasivogusią	nepasivogusias	-	-
įnag.	nepasivogusiu	nepasivogusiais	nepasivogusia	nepasivogusiomis	-	-
viet.	nepasivogusiame	nepasivogusiuose	nepasivogusioje	nepasivogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivogusysis	nepasivogusieji	nepasivogusioji	nepasivogusiosios	-	-
kilm.	nepasivogusiojo	nepasivogusiųjų	nepasivogusiosios	nepasivogusiųjų	-	-
naud.	nepasivogusiajam	nepasivogusiesiems	nepasivogusiajai	nepasivogusiosioms	-	-
gal.	nepasivogusįjį	nepasivogusiuosius	nepasivogusiąją	nepasivogusiąsias	-	-
įnag.	nepasivogusiuoju	nepasivogusiaisiais	nepasivogusiąja	nepasivogusiosiomis	-	-
viet.	nepasivogusiajame	nepasivogusiuosiuose	nepasivogusiojoje	nepasivogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nepasivogusi.
• Skiemenys: ne-pa-si-vo-gęs

nepasivogęs

1. tas, kuris nepasivogė

Etimologija

<= nepasivogti, nepasivagia, nepasivogė <= ne- + pasivogti, pasivagia, pasivogė <= pa- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    nepasivogęs: bendrai

pasivogęs (lt)

Vertimai

  nepasivogęs: bendrai

---