nepasivagiamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivagiamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivagiamas, mot. g. nepasivagiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivagiamas	nepasivagiami	nepasivagiama	nepasivagiamos	nepasivagiama	-
kilm.	nepasivagiamo	nepasivagiamų	nepasivagiamos	nepasivagiamų	-	-
naud.	nepasivagiamam	nepasivagiamiems	nepasivagiamai	nepasivagiamoms	-	-
gal.	nepasivagiamą	nepasivagiamus	nepasivagiamą	nepasivagiamas	-	-
įnag.	nepasivagiamu	nepasivagiamais	nepasivagiama	nepasivagiamomis	-	-
viet.	nepasivagiamame	nepasivagiamuose	nepasivagiamoje	nepasivagiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivagiamasis	nepasivagiamieji	nepasivagiamoji	nepasivagiamosios	-	-
kilm.	nepasivagiamojo	nepasivagiamųjų	nepasivagiamosios	nepasivagiamųjų	-	-
naud.	nepasivagiamajam	nepasivagiamiesiems	nepasivagiamajai	nepasivagiamosioms	-	-
gal.	nepasivagiamąjį	nepasivagiamuosius	nepasivagiamąją	nepasivagiamąsias	-	-
įnag.	nepasivagiamuoju	nepasivagiamaisiais	nepasivagiamąja	nepasivagiamosiomis	-	-
viet.	nepasivagiamajame	nepasivagiamuosiuose	nepasivagiamojoje	nepasivagiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivagiamas, mot. g. nepasivagiama.
• Skiemenys: ne-pa-si-va-gia-mu

nepasivagiamu

1. tas, kurį nepasivagia

Etimologija

<= nepasivogti, nepasivagia, nepasivogė <= ne- + pasivogti, pasivagia, pasivogė <= pa- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---