nepakilsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepakilsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepakilsiantis, mot. g. nepakilsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepakilsiąs, nepakilsiantis	nepakilsią, nepakilsiantys	nepakilsianti	nepakilsiančios	-	nepakilsią
kilm.	nepakilsiančio	nepakilsiančių	nepakilsiančios	nepakilsiančių	-	-
naud.	nepakilsiančiam	nepakilsiantiems, nepakilsiantiem	nepakilsiančiai	nepakilsiančioms, nepakilsiančiom	-	-
gal.	nepakilsiantį	nepakilsiančius	nepakilsiančią	nepakilsiančias	-	-
įnag.	nepakilsiančiu	nepakilsiančiais	nepakilsiančia	nepakilsiančiomis	-	-
viet.	nepakilsiančiame, nepakilsiančiam	nepakilsiančiuose, nepakilsiančiuos	nepakilsiančioje, nepakilsiančioj	nepakilsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepakilsiantysis	nepakilsiantieji	nepakilsiančioji	nepakilsiančiosios	-	-
kilm.	nepakilsiančiojo	nepakilsiančiųjų	nepakilsiančiosios	nepakilsiančiųjų	-	-
naud.	nepakilsiančiajam	nepakilsiantiesiems	nepakilsiančiajai	nepakilsiančiosioms	-	-
gal.	nepakilsiantįjį	nepakilsiančiuosius	nepakilsiančiąją	nepakilsiančiąsias	-	-
įnag.	nepakilsiančiuoju	nepakilsiančiaisiais	nepakilsiančiąja	nepakilsiančiosiomis	-	-
viet.	nepakilsiančiajame	nepakilsiančiuosiuose	nepakilsiančiojoje	nepakilsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepakilsiantis, mot. g. nepakilsianti.
• Skiemenys: ne-pa-kil-sian-čiu

nepakilsiančiu

1. tas, kuris nepakils

Etimologija

<= nepakilti, nepakyla, nepakilo <= ne- + pakilti, pakyla, pakilo <= pa- + kilti, kyla, kilo

---