Pereiti prie turinio

nenuvaišintinosios

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nenuvaišintinosios

  1. ta, dėl kurios reikia nenuvaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino