Pereiti prie turinio

nenuvaišintinais

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nenuvaišintinais

  1. tas, dėl kurio reikia nenuvaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino