nenuvaišintini

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuvaišintini (reik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuvaišintinas, mot. g. nenuvaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišintinas	nenuvaišintini	nenuvaišintina	nenuvaišintinos	nenuvaišintina	-
kilm.	nenuvaišintino	nenuvaišintinų	nenuvaišintinos	nenuvaišintinų	-	-
naud.	nenuvaišintinam	nenuvaišintiniems	nenuvaišintinai	nenuvaišintinoms	-	-
gal.	nenuvaišintiną	nenuvaišintinus	nenuvaišintiną	nenuvaišintinas	-	-
įnag.	nenuvaišintinu	nenuvaišintinais	nenuvaišintina	nenuvaišintinomis	-	-
viet.	nenuvaišintiname	nenuvaišintinuose	nenuvaišintinoje	nenuvaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišintinasis	nenuvaišintinieji	nenuvaišintinoji	nenuvaišintinosios	-	-
kilm.	nenuvaišintinojo	nenuvaišintinųjų	nenuvaišintinosios	nenuvaišintinųjų	-	-
naud.	nenuvaišintinajam	nenuvaišintiniesiems	nenuvaišintinajai	nenuvaišintinosioms	-	-
gal.	nenuvaišintinąjį	nenuvaišintinuosius	nenuvaišintinąją	nenuvaišintinąsias	-	-
įnag.	nenuvaišintinuoju	nenuvaišintinaisiais	nenuvaišintinąja	nenuvaišintinosiomis	-	-
viet.	nenuvaišintinajame	nenuvaišintinuosiuose	nenuvaišintinojoje	nenuvaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuvaišintinas, mot. g. nenuvaišintina.

nenuvaišintini

1. tas, dėl kurio reikia nenuvaišinti

Etimologija

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---