nenuvaišintina

Taip pat žr.: nenuvaišintiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuvaišintina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuvaišintinas, mot. g. nenuvaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišintinas	nenuvaišintini	nenuvaišintina	nenuvaišintinos	nenuvaišintina	-
kilm.	nenuvaišintino	nenuvaišintinų	nenuvaišintinos	nenuvaišintinų	-	-
naud.	nenuvaišintinam	nenuvaišintiniems	nenuvaišintinai	nenuvaišintinoms	-	-
gal.	nenuvaišintiną	nenuvaišintinus	nenuvaišintiną	nenuvaišintinas	-	-
įnag.	nenuvaišintinu	nenuvaišintinais	nenuvaišintina	nenuvaišintinomis	-	-
viet.	nenuvaišintiname	nenuvaišintinuose	nenuvaišintinoje	nenuvaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišintinasis	nenuvaišintinieji	nenuvaišintinoji	nenuvaišintinosios	-	-
kilm.	nenuvaišintinojo	nenuvaišintinųjų	nenuvaišintinosios	nenuvaišintinųjų	-	-
naud.	nenuvaišintinajam	nenuvaišintiniesiems	nenuvaišintinajai	nenuvaišintinosioms	-	-
gal.	nenuvaišintinąjį	nenuvaišintinuosius	nenuvaišintinąją	nenuvaišintinąsias	-	-
įnag.	nenuvaišintinuoju	nenuvaišintinaisiais	nenuvaišintinąja	nenuvaišintinosiomis	-	-
viet.	nenuvaišintinajame	nenuvaišintinuosiuose	nenuvaišintinojoje	nenuvaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuvaišintinas.
• Skiemenys: ne-nu-vai-šin-ti-na

nenuvaišintina

1. ta, dėl kurios reikia nenuvaišinti

Etimologija

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---