Pereiti prie turinio

nenuragindavusiu

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nenuragindavusiu

  1. tas, kuris nenuragindavo

Etimologija

[taisyti]

<= nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino