Pereiti prie turinio

nenuragindavus

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nenuragindavus

  1. ta, kuri nenuragindavo

Etimologija

[taisyti]

<= nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]



Padalyvis

[taisyti]

nenuragindavus

  1. susijęs su veiksmu nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

Etimologija

[taisyti]

<= nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]