nenuragindavusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuragindavusiųjų (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuragindavęs, mot. g. nenuragindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuragindavęs	nenuragindavę	nenuragindavusi, nenuragindavus	nenuragindavusios	-	nenuragindavę
kilm.	nenuragindavusio	nenuragindavusių	nenuragindavusios	nenuragindavusių	-	-
naud.	nenuragindavusiam	nenuragindavusiems	nenuragindavusiai	nenuragindavusioms	-	-
gal.	nenuragindavusį	nenuragindavusius	nenuragindavusią	nenuragindavusias	-	-
įnag.	nenuragindavusiu	nenuragindavusiais	nenuragindavusia	nenuragindavusiomis	-	-
viet.	nenuragindavusiame	nenuragindavusiuose	nenuragindavusioje	nenuragindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuragindavusysis	nenuragindavusieji	nenuragindavusioji	nenuragindavusiosios	-	-
kilm.	nenuragindavusiojo	nenuragindavusiųjų	nenuragindavusiosios	nenuragindavusiųjų	-	-
naud.	nenuragindavusiajam	nenuragindavusiesiems	nenuragindavusiajai	nenuragindavusiosioms	-	-
gal.	nenuragindavusįjį	nenuragindavusiuosius	nenuragindavusiąją	nenuragindavusiąsias	-	-
įnag.	nenuragindavusiuoju	nenuragindavusiaisiais	nenuragindavusiąja	nenuragindavusiosiomis	-	-
viet.	nenuragindavusiajame	nenuragindavusiuosiuose	nenuragindavusiojoje	nenuragindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuragindavęs, mot. g. nenuragindavusi.
• Skiemenys: ne-nu-ra-gin-da-vu-sių-jų

nenuragindavusiųjų

1. tas, kuris nenuragindavo

Etimologija

<= nenuraginti, nenuragina, nenuragino <= ne- + nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---