neišvaišinimu

Taip pat žr.: neišvaišinimų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišvaišinimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišvaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišinimas	neišvaišinimai
kilm.	neišvaišinimo	neišvaišinimų
naud.	neišvaišinimui	neišvaišinimams
gal.	neišvaišinimą	neišvaišinimus
įnag.	neišvaišinimu	neišvaišinimais
viet.	neišvaišinime	neišvaišinimuose
šauksm.	neišvaišinime	neišvaišinimai

• žr. pagr. f. neišvaišinimas

neišvaišinimu

1. žr. veiksmas neišvaišinti

Etimologija

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---