neišvaišinančių

Taip pat žr.: neišvaišinančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvaišinančių (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvaišinantis, mot. g. neišvaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišinąs, neišvaišinantis	neišvaišiną, neišvaišinantys	neišvaišinanti	neišvaišinančios	-	neišvaišiną
kilm.	neišvaišinančio	neišvaišinančių	neišvaišinančios	neišvaišinančių	-	-
naud.	neišvaišinančiam	neišvaišinantiems, neišvaišinantiem	neišvaišinančiai	neišvaišinančioms, neišvaišinančiom	-	-
gal.	neišvaišinantį	neišvaišinančius	neišvaišinančią	neišvaišinančias	-	-
įnag.	neišvaišinančiu	neišvaišinančiais	neišvaišinančia	neišvaišinančiomis	-	-
viet.	neišvaišinančiame, neišvaišinančiam	neišvaišinančiuose, neišvaišinančiuos	neišvaišinančioje, neišvaišinančioj	neišvaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišinantysis	neišvaišinantieji	neišvaišinančioji	neišvaišinančiosios	-	-
kilm.	neišvaišinančiojo	neišvaišinančiųjų	neišvaišinančiosios	neišvaišinančiųjų	-	-
naud.	neišvaišinančiajam	neišvaišinantiesiems	neišvaišinančiajai	neišvaišinančiosioms	-	-
gal.	neišvaišinantįjį	neišvaišinančiuosius	neišvaišinančiąją	neišvaišinančiąsias	-	-
įnag.	neišvaišinančiuoju	neišvaišinančiaisiais	neišvaišinančiąja	neišvaišinančiosiomis	-	-
viet.	neišvaišinančiajame	neišvaišinančiuosiuose	neišvaišinančiojoje	neišvaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvaišinantis, mot. g. neišvaišinanti.

neišvaišinančių

1. tas, kuris neišvaišina

Etimologija

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---