neišsivogusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivogusįjį (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivogęs, mot. g. neišsivogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivogęs	neišsivogę	neišsivogusi, neišsivogus	neišsivogusios	-	neišsivogę
kilm.	neišsivogusio	neišsivogusių	neišsivogusios	neišsivogusių	-	-
naud.	neišsivogusiam	neišsivogusiems	neišsivogusiai	neišsivogusioms	-	-
gal.	neišsivogusį	neišsivogusius	neišsivogusią	neišsivogusias	-	-
įnag.	neišsivogusiu	neišsivogusiais	neišsivogusia	neišsivogusiomis	-	-
viet.	neišsivogusiame	neišsivogusiuose	neišsivogusioje	neišsivogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivogusysis	neišsivogusieji	neišsivogusioji	neišsivogusiosios	-	-
kilm.	neišsivogusiojo	neišsivogusiųjų	neišsivogusiosios	neišsivogusiųjų	-	-
naud.	neišsivogusiajam	neišsivogusiesiems	neišsivogusiajai	neišsivogusiosioms	-	-
gal.	neišsivogusįjį	neišsivogusiuosius	neišsivogusiąją	neišsivogusiąsias	-	-
įnag.	neišsivogusiuoju	neišsivogusiaisiais	neišsivogusiąja	neišsivogusiosiomis	-	-
viet.	neišsivogusiajame	neišsivogusiuosiuose	neišsivogusiojoje	neišsivogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivogęs, mot. g. neišsivogusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-vo-gu-sį-jį

neišsivogusįjį

1. tas, kuris neišsivogė

Etimologija

<= neišsivogti, neišsivagia, neišsivogė <= ne- + išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---