neišsivogto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivogto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivogtas, mot. g. neišsivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivogtas	neišsivogti	neišsivogta	neišsivogtos	neišsivogta	-
kilm.	neišsivogto	neišsivogtų	neišsivogtos	neišsivogtų	-	-
naud.	neišsivogtam	neišsivogtiems	neišsivogtai	neišsivogtoms	-	-
gal.	neišsivogtą	neišsivogtus	neišsivogtą	neišsivogtas	-	-
įnag.	neišsivogtu	neišsivogtais	neišsivogta	neišsivogtomis	-	-
viet.	neišsivogtame	neišsivogtuose	neišsivogtoje	neišsivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivogtasis	neišsivogtieji	neišsivogtoji	neišsivogtosios	-	-
kilm.	neišsivogtojo	neišsivogtųjų	neišsivogtosios	neišsivogtųjų	-	-
naud.	neišsivogtajam	neišsivogtiesiems	neišsivogtajai	neišsivogtosioms	-	-
gal.	neišsivogtąjį	neišsivogtuosius	neišsivogtąją	neišsivogtąsias	-	-
įnag.	neišsivogtuoju	neišsivogtaisiais	neišsivogtąja	neišsivogtosiomis	-	-
viet.	neišsivogtajame	neišsivogtuosiuose	neišsivogtojoje	neišsivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivogtas, mot. g. neišsivogta.
• Skiemenys: ne-iš-si-vog-to

neišsivogto

1. tas, kurį neišsivogė

Etimologija

<= neišsivogti, neišsivagia, neišsivogė <= ne- + išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---