neišsivogtinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivogtinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivogtinas, mot. g. neišsivogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivogtinas	neišsivogtini	neišsivogtina	neišsivogtinos	neišsivogtina	-
kilm.	neišsivogtino	neišsivogtinų	neišsivogtinos	neišsivogtinų	-	-
naud.	neišsivogtinam	neišsivogtiniems	neišsivogtinai	neišsivogtinoms	-	-
gal.	neišsivogtiną	neišsivogtinus	neišsivogtiną	neišsivogtinas	-	-
įnag.	neišsivogtinu	neišsivogtinais	neišsivogtina	neišsivogtinomis	-	-
viet.	neišsivogtiname	neišsivogtinuose	neišsivogtinoje	neišsivogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivogtinasis	neišsivogtinieji	neišsivogtinoji	neišsivogtinosios	-	-
kilm.	neišsivogtinojo	neišsivogtinųjų	neišsivogtinosios	neišsivogtinųjų	-	-
naud.	neišsivogtinajam	neišsivogtiniesiems	neišsivogtinajai	neišsivogtinosioms	-	-
gal.	neišsivogtinąjį	neišsivogtinuosius	neišsivogtinąją	neišsivogtinąsias	-	-
įnag.	neišsivogtinuoju	neišsivogtinaisiais	neišsivogtinąja	neišsivogtinosiomis	-	-
viet.	neišsivogtinajame	neišsivogtinuosiuose	neišsivogtinojoje	neišsivogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivogtinas, mot. g. neišsivogtina.
• Skiemenys: ne-iš-si-vog-ti-nuo-ju

neišsivogtinuoju

1. tas, dėl kurio reikia neišsivogti

Etimologija

<= neišsivogti, neišsivagia, neišsivogė <= ne- + išsivogti, išsivagia, išsivogė <= iš- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---