neišsivaišinusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivaišinusiojo (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivaišinęs, mot. g. neišsivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišinęs	neišsivaišinę	neišsivaišinusi, neišsivaišinus	neišsivaišinusios	-	neišsivaišinę
kilm.	neišsivaišinusio	neišsivaišinusių	neišsivaišinusios	neišsivaišinusių	-	-
naud.	neišsivaišinusiam	neišsivaišinusiems	neišsivaišinusiai	neišsivaišinusioms	-	-
gal.	neišsivaišinusį	neišsivaišinusius	neišsivaišinusią	neišsivaišinusias	-	-
įnag.	neišsivaišinusiu	neišsivaišinusiais	neišsivaišinusia	neišsivaišinusiomis	-	-
viet.	neišsivaišinusiame	neišsivaišinusiuose	neišsivaišinusioje	neišsivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišinusysis	neišsivaišinusieji	neišsivaišinusioji	neišsivaišinusiosios	-	-
kilm.	neišsivaišinusiojo	neišsivaišinusiųjų	neišsivaišinusiosios	neišsivaišinusiųjų	-	-
naud.	neišsivaišinusiajam	neišsivaišinusiesiems	neišsivaišinusiajai	neišsivaišinusiosioms	-	-
gal.	neišsivaišinusįjį	neišsivaišinusiuosius	neišsivaišinusiąją	neišsivaišinusiąsias	-	-
įnag.	neišsivaišinusiuoju	neišsivaišinusiaisiais	neišsivaišinusiąja	neišsivaišinusiosiomis	-	-
viet.	neišsivaišinusiajame	neišsivaišinusiuosiuose	neišsivaišinusiojoje	neišsivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivaišinęs, mot. g. neišsivaišinusi.

neišsivaišinusiojo

1. tas, kuris neišsivaišino

Etimologija

<= neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino <= ne- + išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---