neišsivaišinsimąją

Taip pat žr.: neišsivaišinsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivaišinsimąją (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivaišinsimas, mot. g. neišsivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišinsimas	neišsivaišinsimi	neišsivaišinsima	neišsivaišinsimos	neišsivaišinsima	-
kilm.	neišsivaišinsimo	neišsivaišinsimų	neišsivaišinsimos	neišsivaišinsimų	-	-
naud.	neišsivaišinsimam	neišsivaišinsimiems	neišsivaišinsimai	neišsivaišinsimoms	-	-
gal.	neišsivaišinsimą	neišsivaišinsimus	neišsivaišinsimą	neišsivaišinsimas	-	-
įnag.	neišsivaišinsimu	neišsivaišinsimais	neišsivaišinsima	neišsivaišinsimomis	-	-
viet.	neišsivaišinsimame	neišsivaišinsimuose	neišsivaišinsimoje	neišsivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišinsimasis	neišsivaišinsimieji	neišsivaišinsimoji	neišsivaišinsimosios	-	-
kilm.	neišsivaišinsimojo	neišsivaišinsimųjų	neišsivaišinsimosios	neišsivaišinsimųjų	-	-
naud.	neišsivaišinsimajam	neišsivaišinsimiesiems	neišsivaišinsimajai	neišsivaišinsimosioms	-	-
gal.	neišsivaišinsimąjį	neišsivaišinsimuosius	neišsivaišinsimąją	neišsivaišinsimąsias	-	-
įnag.	neišsivaišinsimuoju	neišsivaišinsimaisiais	neišsivaišinsimąja	neišsivaišinsimosiomis	-	-
viet.	neišsivaišinsimajame	neišsivaišinsimuosiuose	neišsivaišinsimojoje	neišsivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivaišinsimas, mot. g. neišsivaišinsima.

neišsivaišinsimąją

1. ta, kurią neišsivaišins

Etimologija

<= neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino <= ne- + išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---