neišsivaišindavusieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivaišindavusieji (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivaišindavęs, mot. g. neišsivaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišindavęs	neišsivaišindavę	neišsivaišindavusi, neišsivaišindavus	neišsivaišindavusios	-	neišsivaišindavę
kilm.	neišsivaišindavusio	neišsivaišindavusių	neišsivaišindavusios	neišsivaišindavusių	-	-
naud.	neišsivaišindavusiam	neišsivaišindavusiems	neišsivaišindavusiai	neišsivaišindavusioms	-	-
gal.	neišsivaišindavusį	neišsivaišindavusius	neišsivaišindavusią	neišsivaišindavusias	-	-
įnag.	neišsivaišindavusiu	neišsivaišindavusiais	neišsivaišindavusia	neišsivaišindavusiomis	-	-
viet.	neišsivaišindavusiame	neišsivaišindavusiuose	neišsivaišindavusioje	neišsivaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišindavusysis	neišsivaišindavusieji	neišsivaišindavusioji	neišsivaišindavusiosios	-	-
kilm.	neišsivaišindavusiojo	neišsivaišindavusiųjų	neišsivaišindavusiosios	neišsivaišindavusiųjų	-	-
naud.	neišsivaišindavusiajam	neišsivaišindavusiesiems	neišsivaišindavusiajai	neišsivaišindavusiosioms	-	-
gal.	neišsivaišindavusįjį	neišsivaišindavusiuosius	neišsivaišindavusiąją	neišsivaišindavusiąsias	-	-
įnag.	neišsivaišindavusiuoju	neišsivaišindavusiaisiais	neišsivaišindavusiąja	neišsivaišindavusiosiomis	-	-
viet.	neišsivaišindavusiajame	neišsivaišindavusiuosiuose	neišsivaišindavusiojoje	neišsivaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivaišindavęs, mot. g. neišsivaišindavusi.

neišsivaišindavusieji

1. tas, kuris neišsivaišindavo

Etimologija

<= neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino <= ne- + išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---