neišsivaišinančioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivaišinančioji (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivaišinantis, mot. g. neišsivaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišinąs, neišsivaišinantis	neišsivaišiną, neišsivaišinantys	neišsivaišinanti	neišsivaišinančios	-	neišsivaišiną
kilm.	neišsivaišinančio	neišsivaišinančių	neišsivaišinančios	neišsivaišinančių	-	-
naud.	neišsivaišinančiam	neišsivaišinantiems, neišsivaišinantiem	neišsivaišinančiai	neišsivaišinančioms, neišsivaišinančiom	-	-
gal.	neišsivaišinantį	neišsivaišinančius	neišsivaišinančią	neišsivaišinančias	-	-
įnag.	neišsivaišinančiu	neišsivaišinančiais	neišsivaišinančia	neišsivaišinančiomis	-	-
viet.	neišsivaišinančiame, neišsivaišinančiam	neišsivaišinančiuose, neišsivaišinančiuos	neišsivaišinančioje, neišsivaišinančioj	neišsivaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišinantysis	neišsivaišinantieji	neišsivaišinančioji	neišsivaišinančiosios	-	-
kilm.	neišsivaišinančiojo	neišsivaišinančiųjų	neišsivaišinančiosios	neišsivaišinančiųjų	-	-
naud.	neišsivaišinančiajam	neišsivaišinantiesiems	neišsivaišinančiajai	neišsivaišinančiosioms	-	-
gal.	neišsivaišinantįjį	neišsivaišinančiuosius	neišsivaišinančiąją	neišsivaišinančiąsias	-	-
įnag.	neišsivaišinančiuoju	neišsivaišinančiaisiais	neišsivaišinančiąja	neišsivaišinančiosiomis	-	-
viet.	neišsivaišinančiajame	neišsivaišinančiuosiuose	neišsivaišinančiojoje	neišsivaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivaišinantis, mot. g. neišsivaišinanti.

neišsivaišinančioji

1. ta, kuri neišsivaišina

Etimologija

<= neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino <= ne- + išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---