neišsivaišinamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsivaišinamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsivaišinamas, mot. g. neišsivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišinamas	neišsivaišinami	neišsivaišinama	neišsivaišinamos	neišsivaišinama	-
kilm.	neišsivaišinamo	neišsivaišinamų	neišsivaišinamos	neišsivaišinamų	-	-
naud.	neišsivaišinamam	neišsivaišinamiems	neišsivaišinamai	neišsivaišinamoms	-	-
gal.	neišsivaišinamą	neišsivaišinamus	neišsivaišinamą	neišsivaišinamas	-	-
įnag.	neišsivaišinamu	neišsivaišinamais	neišsivaišinama	neišsivaišinamomis	-	-
viet.	neišsivaišinamame	neišsivaišinamuose	neišsivaišinamoje	neišsivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišinamasis	neišsivaišinamieji	neišsivaišinamoji	neišsivaišinamosios	-	-
kilm.	neišsivaišinamojo	neišsivaišinamųjų	neišsivaišinamosios	neišsivaišinamųjų	-	-
naud.	neišsivaišinamajam	neišsivaišinamiesiems	neišsivaišinamajai	neišsivaišinamosioms	-	-
gal.	neišsivaišinamąjį	neišsivaišinamuosius	neišsivaišinamąją	neišsivaišinamąsias	-	-
įnag.	neišsivaišinamuoju	neišsivaišinamaisiais	neišsivaišinamąja	neišsivaišinamosiomis	-	-
viet.	neišsivaišinamajame	neišsivaišinamuosiuose	neišsivaišinamojoje	neišsivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsivaišinamas, mot. g. neišsivaišinama.

neišsivaišinamuoju

1. tas, kurį neišsivaišina

Etimologija

<= neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino <= ne- + išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---